Spausdinti

ATMINTIS

Atminties kaleidoskopas: kovo 4 diena

2005-03-04

1484 m. mirė karalaitis Kazimieras, po 120 metų paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju.

Iš knygos Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai, sudarytojas Mintautas Čiurinskas:

Šv. Kazimiero mirtis ir sklindanti šventumo šlovė aprašoma Martyno Kremerio Lenkijos istorijoje, 1568.

1482 m. Žiaurus maras. Prasiskverbęs iš Vengrijos Krokuvą ir visą Mažąją Lenkiją užpuolė žiaurus maras. Kitais metais išplito į Didžiąją Lenkiją, Mozūriją, Prūsiją ir Čekiją ir numarino daugybę žmonių. Tarp jų buvo ir pagarsėjęs Simonas iš Lipnicos, iškalbus pamokslininkas iš Bernardinų vienuolyno, esančio prie pietinių Krokuvos vartų. [...] Yra žinoma, kad vėliau prie jo kapo daugelis ligonių atgaudavo buvusią sveikatą. Taip pat tvirtinama ir apie Kazimierą, karaliaus Kazimiero sūnų, - ne tik nuolatos sklindančiomis kalbomis, bet ir pateikiant tikrus bei patikimus įrodymus. Jis paskui šį Simoną iš gyvenimo pasitraukė kitais metais Vilniuje įveiktas džiovos, ir tėvas jį labai iškilmingai palaidojo to miesto bazilikoje. Ir jis garsėja šventumo šlove. Pasakojama, kad jis taip skaisčiai ir santūriai gyvenęs, kad gydytojams siūlant sanguliauti, jei norėtų pasveikti, panoro verčiau pasitikti mirtį nei peržengti krikščioniškojo tikėjimo įstatymą: mąstė toli gražu ne taip, kaip daugelis žmonių šiais visiškai sugedusiais mūsų laikais, kurie nemano nei atgailauti, nei gėdytis voliodamiesi geidulių purve.

Šv. Kazimiero stebuklingos pagalbos lietuvių kariuomenei prie maskvėnų apsiausto Polocko 1518 m. aprašymas Bernardo Vapovskio kronikoje, rašytoje XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais.

Iš Lietuvos atėjo žinia, kad prie Polocko pilies buvo sėkmingai susikauta su maskvėnais vadovaujant Goštautui ir Jonui Boratinskiui, lenkų raitelių vadui. Septyni tūkstančiai maskvėnų raitelių įsirengė stovyklą prie Polocko ir mėgino jėga arba išdavystės keliu užimti šią pilį. Karaliaus raitelių buvo du tūkstančiai, tarp kurių penki šimtai šarvuotų lenkų raitelių. Kitame Dauguvos upės krante stovėjo apsiausta pilis, prie kurios persikelti lietuviams ir lenkams buvo labai sudėtinga, nes buvo manoma, kad Dauguvos niekur negalima perbristi. Atsitiko taip, kad Jonui Boratinskiui jodinėjant upės krantu, uoliai ir atkakliai ieškant brastos, jam pasirodė kažkoks prakilnios išvaizdos jaunuolis baltu apsiaustu, jojantis ant puikaus žirgo. „Šen, - sušuko, - šen, sekite paskui mane!“ Tai pasakęs, pentinais paragino žirgą, šoko į upę ir, parodęs brastą, visiems stebintis išjojo kitame krante, o po to pranyko. Vadas Boratinskis, pamatęs šį stebuklą, pats ir visa raitija per parodytą brastą be jokių kliūčių saugiai parsikėlė. Buvo įtikėta, kad tas, kuris parodė brastą, buvo karaliaus Žygimanto brolis Kazimieras. Šiandien, kaip gerai žinoma, ypatinga šio palaimintojo globa didžiuojasi lietuviai, kadangi jis garsėja nepaprastais stebuklais. Bet kad ir kas buvo tas, kuris parodė brastą per Dauguvos upę, karaliaus kariuomenės vadai toje pusėje perkėlė visą kariuomenę ir, žygiuodami kautynių rikiuote, smarkiai užpuolė nieko panašaus nesitikinčius maskvėnus. Šie, kilus sumaiščiai, iš pradžių griebėsi ginklų ir bandė gintis, bet, kai pamatė, kad lietuviai su lenkais narsiai puola ir daugybę jų žudo, strimgalviais puolė bėgti.

1604 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio šv. Kazimiero palaikų atidengimo ir perkėlimo aktas, kurį pateikia G.Svenciskis prie aprašytų stebuklų kaip autentišką liudijimą, jog atidarius karstą tris dienas iki perlaidojimo stebuklingai buvo juntamas malonus kvapas.

Šviesiausiojo ir garbingiausiojo pono p. Benedikto Vainos, iš Dievo ir Apaštališkojo Sosto malonės Vilniaus vyskupo pavedimu ir nurodymu. Dalyvaujant man, viešėjam notarui, ir žemiau surašytiems liudytojams. Garbingasis ponas Grigalius Svenciskis, menų ir filosofijos magistras, Vilniaus katedros kanauninkas, atvėrė šventojo išpažinėjo Kazimiero, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjo, kapą, esantį minėtoje katedroje. Šventojo išpažinėjo kūnas po šimto dvidešimt dvejų metų nuo to laiko, kai kaip žinoma, buvo palaidotas, kartu su raudonu šilkinio audinio apdangalu, į kurį buvo įsuptas ir apdengtas, buvo rastas visas ir nepaliestas; nuostabiai maloniu kvapu, gausiai pasklidusiu po visą bažnyčią, atgaivino visus dvasininkus bei pasauliečius, tuo metu minėtoje bažnyčioje dalyvavusius šventosiose Mišiose. Tame aiškiai matyti stebėtina Dievo galybė, kuri drėgnoje vietoje (tokioje, kad drėgmės pertekliaus sugadintas kapo skliautas darbininkų buvo išardytas beveik plikomis rankomis) prabėgus tiekai metų savo šventąjį teikėsi išsaugoti gaubiamą labai malonaus kvapo. Tris dienas, per kurias šventojo išpažinėjo kapas buvo padarytas prieinamas siekiant deramai pagerbti bei parodyti didesnę pagarbą šventiesiems palaikams, ir dar vėlesnėmis, daugelis žmonių, iš pamaldumo lankančių šventovę, jautė tą patį kvapą. [...]

Ir kadangi aš, Martynas Kvaskovskis, šventąja apaštaline valdžia viešasis notaras ir gerbiamosios Vilniaus kapitulos aktų notaras, buvau minėtojo kapo atvėrimo, pateikimo apžiūrai, atpažinimo arba patvirtinimo dalyvis, visiems ir kiekvienam iš aukščiau minėtųjų dalykų vykstant ir klostantis taip, kaip aprašyta, ir visa tai šitaip vykstant pamačiau, girdėjau, suvokiau ir pats stebėjau, todėl paprašytas ir pakviestas sudariau šį oficialų dokumentą ir šį jo egzempliorių išdaviau, parašiau, pasirašiau ir pažymėjau įprastu savo notaro ženklu.

Parengė Ridas Jasiulionis

Bernardinai.lt



Šventasis Raštas internete lietuviškai

 

EVANGELIJOS KOMENTARŲ ARCHYVAS

Spausdinti

Jūsų komentaras:

Vardas:
El. paštas:
Svetainė:

BERNARDINAI.LT pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.

BERNARDINAI.LT privalo informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. O taip pat gali tai padaryti savo iniciatyva. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.


Bernardinai.lt naujausi straipsniai ir naujienos